- stovenė
- stovẽnė sf. (2) 1. L, KŽ stovėjimo vieta, stovykla: Garlaivis nuvažiavo į savo stovenę A1884,406. Atėjęs stovenėn, Algirdui lingavo Gmž. 2. L sustojimas: Stovenės vieta I. 3. L37, KŽ padėtis, užimama vieta: Žmogus ir jo stovenė gamtoje J.Šliūp. Vyskupai patys pradėjo savintiesi aukštesnę stovenę prš. Daryk teip, kaip tavo stovenė tavęs reikalauja brš.
Dictionary of the Lithuanian Language.